Tikrai nemažai šunų yra atiduodama į prieglaudas tuomet, kai šeimoje gimsta kūdikis arba kai šuniukas yra nuperkamas vaikui. Keturkojo šeimininkai išsigąsta, kad gyvūnas sužalos kūdikį arba jam tiesiog neliks pakankamai laiko. Todėl labai svarbu prieš įsigijant gyvūną daug laiko skirti apmąstymams ar augintinis tikrai gaus pakankamai laiko ir dėmesio. Taip pat labai svarbu šunelio veislė. Mažas ar didelis Jeigu namuose auga mažas vaikas, o planuojate įsigyti šuniuką, labai atsakingai rinkitės veislę. Dažniausiai jauni tėvai mano, kad mažas šuniukas bus puikus vaiko draugas ir juodu galės linksmai žaisti ir siausti. Mažos veislės šuo pasirenkamas ir dėl to, kad su juo lyg ir mažiau rūpesčių: nereikia tris valandas per dieną vedžioti, toks šunelis neužima daug vietos bute ir pan. Vis dėlto mažų veislių šuniukai ir gali tėvams pridaryti daugiausiai rūpesčių, nes dažniausiai jie vaikų prisibijo, jaučiasi nesaugiai jų draugijoje ir apskritai nenori būti vaiko draugais. Ilgaplaukis ar trumpaplaukis Kai kurių veislių šunys, pvz.: šnauceriai, terjerai, pudeliai atrodo gražiai tik tada, jeigu kas kelis mėnesius yra tvarkomas jų kailis. Vis dėlto, tai papildomas rūpestis, kuriam vaikus auginančios šeimos ne visada turi laiko. Trumpaplaukio šuns kailio priežiūra yra kur kas paprastesnė, nereikia dėti daug pastangų, kad šuo būtų švarus ir atrodytų gražiai. Šuns privalumai Su šunimi augdamas vaikas nuo mažų dienų turi progą matyti gyvūnų elgesį, jo įpročius – vaikui tai neįkainojamos gamtos pažinimo pamokos. Be abejo, vaikas, matydamas, kad tėvai šunį maitina, maudo, veda pasivaikščioti, mokosi atsakomybės už gyvūną. Kai namuose yra šuo, nori nenori vaikas auga mažiau steriliomis sąlygomis ir kartu yra atsparesnis aplinkos poveikiui, mat ko gero mažam vaikui niekas taip nekenkia, kaip sterili aplinka. Tad, jeigu šuniui reguliariai sugirdomi vaistai nuo kirminų, vaikas gali su juo saugiai žaisti, miegoti. Vienturčiam vaikui šuo praskaidrina vienatvę, mat mažylis su keturkoju draugu bendrauja kaip su lygiu. Dažniausiai vaikas mieliau eina į lauką, nes pasivaikščiojimai su šuniu nėra nuobodūs. Minusai Neretai jauni tėvai pervertina savo jėgas ir įsigyja mažą šuniuką tuo metu, kai namuose auga kelių mėnesių kūdikis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis reikalauja labai daug dėmesio, mažam šuniukui to dėmesio reikia ne mažiau, tad kartais išties pradeda kirbėti mintis, kad šuniuką reikia kam nors padovanoti. Jeigu jau įsigijote šuniuką, nors namuose auga kūdikis, pasistenkite su vyru ar kitais šeimos nariais pasidalyti pareigomis, kad pakaktų laiko ir kūdikiui, ir augintiniui. Kartais šunį reikia pasaugoti nuo vaiko, nes nuolatos niurkomas ir tampomas šuniukas pradės slėptis nuo mažylio, neklausys jo. Vaiko „užkankintas“ keturkojis gali pradėti niokoti namus arba šlapintis ir tuštintis namuose – taip gyvūnas išveikia stresą. Tad labai svarbu nuo mažų dienų mokyti vaiką, kad šuo nėra žaisliukas. Mažyliui reikia parodyti, kad gyvūnas jaučia, kad jam skauda, kad būna pavargęs ir nori ramiai pagulėti savo guolyje, kuris turėtų būti mažam vaikui nepasiekiamoje vietoje. Nepatyrę šuns šeimininkai kartais nepastebi, kad vaikas per daug keturkojį kamuoja, o šuo jau pradeda rodyti įtampos ženklus. Išerzintas šuo gali net ir įkąsti vaikui. Todėl niekada mažo vaiko ir šuns negalima palikti vienų – būtina stebėti, kaip šuo elgiasi su vaiku, o vaikas su šunimi. Ir nuo pat pradžių aiškiai parodyti šuniui, kad vaikas yra aukščiau už jį.